Fotonikos sektoriaus įmonė „Optonas“ įgavo verslo angelų pasitikėjimą

Fotonikos sektoriaus įmonė „Optonas“ įgavo verslo angelų pasitikėjimą

Optinius elementus lazeriams gaminančios įmonės „Optonas“ įkūrėjas Gintas Jakubėnas inžinieriaus, gamybininko ir tyrėjo funkcijas perleido kitiems, o pats ėmėsi įmonės plėtros. Inovacijoms, modernioms technologijoms reikalingos nemenkos lėšos – „Optono“ vadovas pritraukė verslo angelų investicijas. Didelio tikslumo reikalaujanti sritis „Optonas“ – dvyliktus metus skaičiuojanti aukštųjų technologijų įmonė, gaminanti specialiomis dangomis padengtus optinius elementus lazerinėms ar kitoms optinėms sistemoms. Tokių elementų danga yra itin plona, ant skaidraus paviršiaus dažnai plika akimi neįžiūrima ir nesudaro net pusės milimetro, skaičiuojama mikrometrais. Tačiau šią dangą gali sudaryti kelios dešimtys skirtingo storio sluoksnių, išgaunamų dengiant elementus aukšto vakuumo garinimo kamerose. Tai ypatingo tikslumo, kruopštumo ir sterilumo reikalaujantis procesas. Optiniai elementai dažniausiai naudojami lazeriuose spindulio valdymui, medicininiuose prietaisuose – vaizdo perdavimui arba atspindžiui ir padalinimui, taip pat karo pramonėje – taikikliuose ir priešraketinėse sistemose bei kosmoso industrijoje. G. Jakubėnas vardija, kad taip pat yra tekę dengti teleskopo lęšius, veidrodžius skaitytuvams, filtrus optiniams sensoriams, tankų langus. „Pasitaiko, kad užsakovai net neatskleidžia informacijos, kur optiniai elementai bus naudojami“, – tikina fotonikos įmonės vadovas.

Net 95 procentai „Optono“ gaminių išvežama į užsienį arba parduodama Lietuvos bendrovėms, kurios gamina lazerius tarptautinei rinkai. Pagrindiniai įmonės produkcijos užsakovai – specializuotos lazerių ir lazerinės optikos gamybos įmonės, mokslo institucijos. Pirmąjį įrenginį gamybai surinko pats Apie dešimtmetį G.Jakubėnas dirbo lazerių gamybos srityje. Sukaupęs patirties ir įžvelgęs nišą rinkoje, ėmėsi verslo pats. Verslą pradėjo nusipirkęs seną įrenginį – aukšto vakuumo garinimo kamerą, kurią savo rankomis išrinko, išvalė, vėl surinko ir patobulinęs paleido gamybą. Dabar tokių kamerų įmonėje jau yra ne viena – jose galima padengti skirtingo diametro optinius elementus. Tiesa, ir kitos kameros į „Optono“ patalpas atkeliavo ne naujos, tačiau buvo meistriškai patobulintos. Nauja vakuuminė garinimo kamera kainuotų apie 1 mln. eurų, o G.Jakubėno komandai seną įrenginį grąžinti į gyvenimą pavyksta šešis kartus pigiau. „Nors naudojame senus įrenginius, pati gamybos technologija yra nepasikeitusi. Kamerose aukšto vakuumo sąlygomis naudojant technologines dujas ant optinių elementų yra užnešami sluoksniai garinant dielektrines, metalines ir puslaidininkines medžiagas“, – apie gamybos subtilybes pasakoja „Optono“ įkūrėjas.

Bendruose projektuose verslą auginti lengviau

Vieną spartesnių etapų verslo plėtroje G.Jakubėnas įgyvendino prieš porą metų. 2018 m., siekiant išplėsti produktų portfelį, buvo įsteigtos dvi dukterinės įmonės: „QS Lasers“, gaminanti nedidelės galios oro aušinamus mažų gabaritų lazerius, ir „3 fotonai“, skirta optinių produktų tiekimo funkcijoms atlikti. „Tais pačiais metais pradėjome automatizacijos bei produktų kūrimo ir tobulinimo procesus. Šie pokyčiai ir bendradarbiavimas su Fizikos instituto mokslo ir technologijų parku suteikė galimybę augti sparčiau ir rinkai pasiūlyti naujausias mokslo tendencijas atitinkančius ir Lietuvą reprezentuojančius produktus“, – teigia G.Jakubėnas. Įmonė dalyvauja Europos sąjungos Kosmoso agentūros intelekto ir skaitmeninimo projektuose, priklauso Lazerinių ir inžinerinių technologijų bei TOOLAS klasteriams.„Optono“ veiklos pradžioje dirbo vos vienas darbuotojas, dabar komandą sudaro daugiau kaip 25 aukštos kvalifikacijos specialistų.

Modernioms technologijoms prireikė investicijų

„Rinka, kurioje dirbame yra labai dinamiška, o fotonika – inovatyvus ir sparčiai kylantis sektorius. Lazeriai tobulėja, ir kartu auga reikalavimai elementų kokybei. Įgyvendiname skaitmeninimo projektą, kuriuo pasieksime pilną procesų automatizaciją, o tai leis išvengti klaidų ir maksimaliai pagerinti gaminių kokybę“, – apie siekius plėsti verslo galimybes sako „Optono“ vadovas. Išties, „Optono“ įrenginiams jau keli dešimtmečiai, prie jų reikia daug rankų darbo. Nors įmonė dirbo pelningai, investuoti į modernias technologijas lėšų nepakako, nes gamybai reikalinga įranga kainuoja per milijoną eurų, o metinė „Optono“ apyvarta sudaro maždaug tiek.

„Akivaizdu, kad be papildomų lėšų projekto negalėtume įgyvendinti. Bandydami ieškoti finansavimo buvome visur, ir bankuose, tačiau rizikos kapitalo fondai buvo vienintelė galimybė įvykdyti šį projektą“, – sako G.Jakubėnas. „Optonas“ pritraukė investiciją iš Verslo angelų fondo II. Šis bendrai su verslo angelais investuojantis fondas per nacionalinę plėtros įstaigą UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGĄ) finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo. Toks Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų ir privačių pinigų panaudojimas leidžia verslui greičiau gauti taip reikalingą finansavimą.

Verslo angelai nevengia rizikingų sektorių

Arvydas Strumskis, „Optono“ valdybos pirmininkas ir Verslo angelų fondo II vadovaujantysis partneris sako, kad verslo angelai domisi novatoriškus sprendimus siūlančiomis, greitai augančiomis ir potencialą turinčiomis įmonėmis.

Fondą domina lazerių, gyvybės mokslų industrija. Į investicijas gali pretenduoti mažos ir vidutinės įmonės, kurios atitinka tam tikrus kriterijus – jau vysto veiklą bent pusantrų metų, gauna pajamas, gamybą vykdo Lietuvoje, o pardavimas yra orientuotas į užsienio rinkas. „Didžiausios grąžos galima tikėtis investuojant į technologijas ir inovacijas, nors šis sektorius yra ir labiausiai rizikingas, – kalba A.Strumskis, – lazerių ir optikos technologijų srityje Lietuva turi sukaupusi nemažą patirtį, stebimas spartus šio sektoriaus kilimas, todėl tikimės greito įmonės augimo ir sėkmingo verslo vystymo“. Investavę į įmones, verslo angelai prisideda ir prie įmonės valdymo, todėl Verslo angelų fondo II vadovaujantysis partneris pabrėžia, kad sprendžiant dėl investicijos itin svarbi verslo steigėjo komanda, jos noras bendradarbiauti ir priimti investuotojus, nes kartu reikės dirbti ne vienerius metus. Į verslą, su kuriuo nusprendžia dirbti, fondas investuoja lygiomis dalimis su verslo angelais. Didžiausia investicijos suma, kurios galima tikėtis – 1,2 mln. eurų.

Informacijos šaltinis: „Lietuvos Rytas